Birželio 2 d. padėkos šv. Mišiomis baigėsi mūsų mokyklos Komo mieste Šv. Karpoforo 100-mečio iškilmės.
Įvairiuose renginiuose, kuriais minėjome šią svarbią datą, tvyrojo džiaugsmas, dėkingumas ir šventiškumas. Svarbi sukaktis ne tik suteikė galimybę prisiminti per daugelį metų patirtą gėrį, bet ir tapo proga svajoti bei žvelgti į ateitį. Todėl buvo sukurtas „Įtraukaus ugdymo fondas“, pradėta lėšų rinkimo kampanija, kuri leis mokyklai tapti dar jaukesne vieta vaikams, turintiems negalią arba mokymosi sunkumų. Mūsų mokykla iš valstybės gauna nedidelį finansavimą, jo nepakanka apmokėti specialiųjų pedagogų darbą, priemones.
Pirmasis renginys buvo „Solidarumo vakarienė Sheraton Lake Como“ viešbutyje, kurioje dalyvavo du šimtai žmonių, daugiausia šeimų, buvusių mokinių ir bičiulių. Tai buvo ne tik bendravimo akimirka šeimyninėje atmosferoje, bet ir diskusijų bei liudijimų apie vaikų, kurie kasdien išgyvena negalią ir įtraukties iššūkius, kasdienybę.
Balandžio 20 d. mokyklos parke vyko šventinė popietė visai mokyklos bendruomenei: žaidimai, kūrybinės dirbtuvės, įvairios veiklos, vaišės ir daug susitikimų džiaugsmo.
Gegužės 11 ir 25 d. du koncertai IV a. romėniškoje bazilikoje (tai buvo pirmoji bazilika Komo vyskupijoje ir pirmoji jos katedra), dabar ji yra San Carpoforo mokyklos komplekso dalis, subūrė nemažai žmonių. Moterų choras „Siyaya“ džiugino puikiais sakraliniais ir pasaulietiniais kūriniais iš viso pasaulio. Antrąjį koncertą surengė „Keltų arfos orkestras“. Šio instrumento magija ir choro balsai privertė mus keliauti ir svajoti. Abiejų koncertų metu surinktos lėšos buvo skirtos „Įtraukties fondui“.
Ir štai mes jau esame šių šimtmečio jubiliejaus uždarymo dieną, su gausiai susirinkusia minia į Eucharistinę padėkos šventę ir šventinį vakarą.
Džiaugiamės dėl daugybės susitikimų su šeimomis, su auklėtojais ir mokytojais, kurie šioje mokykloje praleido ne vienerius gyvenimo metus, su buvusiais jaunais ir senstančiais mokiniais, kurie su dėkingumu prisimena tai, ką gavo. Šiek tiek nostalgiška įdomių mokslo metų pabaiga, daug dėkingumo už charizmą, kuri visada gyva ir gali atsinaujinti, ir kartu didelis AČIŪ tiems, kurie padarė visa tai įmanoma, ir tiems, kurie dalyvavo tikėdami vertybėmis, kurias mokykla ir toliau trokšta perduoti ateities kartoms.
sesuo Anna Pagani
