Nuostabi „Lectio Divina“ patirtis Vilniuje
Dvasinis vyresnio amžiaus žmonių lydėjimas yra neatidėliotinas pastoracinis uždavinys mūsų senstančiose Europos visuomenėse. Kaip suteikti prasmę šiam sudėtingam gyvenimo etapui? Todėl kartu su „Vargšų seserų“ vadovaujamu socialiniu centru pasiūlėme Biblijos studijų ciklą senatvės tema. Šis kursas sulaukė didelio susidomėjimo: daugiau nei 80 pagyvenusių žmonių entuziastingai dalyvavo visose 8 surengtose susitikimuose!
tų žmonių džiaugsmas, kai jie suprato, kad Šventasis Raštas kalba apie jų ilgą gyvenimą, patirtis, džiaugsmus, klausimus ir baimes, susijusias su šiuo senėjimo etapu.
Moterys sudarė didžiąją dalį grupės; kai kurios iš jų buvo kilusios iš šeimų, kurios ištikimai išsaugojo tikėjimą per sovietinio režimo persekiojimų metus, o kitos atrado Dievą jau suaugusios. Daugumai trūko krikščioniškojo išsilavinimo, tačiau visos jos troško pažinti Bibliją.
Man didelį įspūdį paliko moderatorės – paprastos pagyvenusios moterys, kurios apie savo grupę kalbėjo su didžiule pagarba ir nuoširdžiu sielovadiniu rūpesčiu.
Susitikimai, kurie vyko nuo 11 iki 13 val., prasidėdavo sveikinimo akimirka, per kurią buvo siūloma kava ar arbata ir sausainiai. Tai yra lietuvių kultūros dalis, ypač žiemą! Dauguma žmonių atvykdavo anksčiau, kad galėtų pasimėgauti šia draugiška atmosfera, kuri yra labai svarbi žmonėms, dažnai kenčiantiems nuo vienatvės. Po to, pasakęs keletą sveikinimo žodžių, vedėjas pradėdavo giesmę Šventajai Dvasiai.
Tada prasidėjo pirmoji „Lectio“ dalis: maždaug pusvalandžio trukmės įvadas į temą ir siūlomus tekstus, skirtas pateikti skaitymo gaires. Po to visi susiskirstydavo į maždaug po 10 žmonių grupes su moderatore. Grupėse skirdavome apie dešimt minučių meditacijai, kiekvienas turėdamas lapą su tekstais ir klausimais. Po to vyko dalijimasis pagal „dialogo Dvasioje“ principą: pirmasis žodžio ratas, kurio metu kiekvienas pasakė, ką jam įkvėpė tekstai, o po to – diskusija, kurioje reaguodavome į tai, ką išgirdome iš kitų. Po to vyko vertinimo susitikimas su moderatorėmis.
Paskutiniame susitikime dalyviams pasiūlėme Mišias su ligonių sakramentu: tai buvo labai jaudinantis momentas, kurį paįvairino nedidelis choras, susiformavęs per visą programą. Ir galiausiai – draugiškas furšetas, kupinas džiaugsmo… ir skanių patiekalų!
Tai, kas man labiausiai įstrigo ir sujaudino: tų žmonių džiaugsmas, kai jie atrado, kad Šventasis Raštas kalba apie jų ilgą gyvenimą, patirtis, džiaugsmus, klausimus ir baimes, susijusias su šiuo senėjimo etapu. Jie išreiškė didelę dėkingumą už šį atradimą. Mažose grupėse kartais buvo pasakoma labai asmeniškų ir svarbių dalykų, o ten vyravo nuostabi brolystės ir solidarumo atmosfera. Be to, mane sujaudino moderatorės – paprastos pagyvenusios moterys, kurios apie savo grupę kalbėjo su didžiule pagarba ir tikru pastoraciniu rūpesčiu.
Sesuo Bénédicte Rollin (Vilniaus bendruomenė, Lietuva)
Kursų programa
1-asis posėdis
Abraomo išvykimas (Pr 12,1–7; Žyd 11,8–13). Dievas tarė Abraomui: „Lech lecha“, tai yra, pažodžiui „eik pas save“. Mes apmąstėme savo išvykimo ir naujos pradžios patirtis gyvenime. Kokia nauja pradžia senatvėje?
2-asis posėdis
(ištraukos iš Pr 17–18; Rom 4,18–22) Dievo pažadai ir netikėtas vaisingumas, kurį priėmė Abraomas ir Sara.
3-asis posėdis
Zacharijas ir Elžbieta (Lk 1, 5–23; 39–45) Mūsų maldos ir abejonės. Vilties ženklai kituose.
4-asis posėdis
Šlovinimas (Ps 102–103) Viešpaties ištikima ir gailestinga meilė mano gyvenime.
5-asis posėdis
„Neapleisk manęs mano senatvės dienomis“ (Ps 70–71) Dvasinė kova senatvėje
6-asis posėdis
išmintis ir palaima jaunesnėms kartoms. Simeonas ir Ana. Pauliaus patarimai (Lk 2,25–38; Tit 2,1–5 + rekomendacija namuose perskaityti Rūtos knygą, atkreipiant dėmesį į Noomės vaidmenį)
7-asis posėdis
„Man gyventi – tai Kristus, o mirti – tai pelnas“. Apmąstymai apie mirtį ir pasiruošimą „išvykimui“ (Ps 15,8–11; Jn 14,1–4; Rom 8,21…39; 2 Tim 2,11–13; 2 Tim 4,6–8; 1 Jn 3,1–2).
8-asis posėdis
Mišios ir ligonių sakramentas.
