Šiltą gegužės 13 dienos vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje susirinkę į Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos jubiliejinį Padėkos vakarą turėjome galimybę įsitikinti šv. Marijos Eugenijos žodžių Kiekvienas turi savo misiją žemėje prasmingumu. Gimnaziją sveikinę svečiai dalijosi, kokia kiekvieno iš jų buvo misija kuriant šią mokyklą.
Trisdešimt metų mokyklai. Daug ar mažai? – žiūrovų klausė vakaro vedėjai mokiniai Domantas ir Sidas. Apie nueitą ilgą ir sudėtingą kelią dalinosi mokyklos įkūrėja profesorė Alvyra Galkienė. Pirmoji mokyklos direktorė pasidžiaugė mokytojais, kurie tapo tikrąja mokyklos židinio ugnimi, bet pridūrė, kad tikrieji mokytojai buvo mokiniai ir tėvai, kurie rodė ugdymo įstaigos augimo kryptį – mokykla, kurioje vaikai turi galimybę patirti asmeninę sėkmę.
Tikėjimas ir Dievo vedimas lėmė šios mokyklos sėkmę. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis prisiminė atvykus iš Prancūzijos į nepriklausomą Lietuvą pamatytą atskirtį ir dėl jos kilusį norą padėti mažutėliams, vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Sveikinimo kalboje prisiminė, kaip ieškojo rėmėjų Amerikoje, Australijoje ir tik gerų žmonių dėka ši mokykla augo ir rodė pavyzdį. Turėdama aiškų kelią, kurį pasirinko (mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukimas į ugdymo procesą), mokykla užaugo iki gimnazijos. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas visai susirinkusiai gimnazijos bendruomenei linkėjo ir toliau eiti tobulėjimo keliu, kuriuo veda meilė artimam.
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija jubiliejų švenčia ne viena, o kartu su kitomis Asumcion provincijos mokyklomis. Visas jas vienija šv. Marijos Eugenijos ir pirmųjų seserų palikta ugdymo tradicija, kuri nuolat atsinaujina. Sesuo Danguolė apžvelgusi Asumcion mokyklų spektrą klausė: kurgi tame spektre esame mes, Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija? Kaip minėjo kalbėjusi profesorė Elvyra Galkienė, mokyklos vertę matuoja ne aukščiausi įvertinimai. Tad sesers Danguolės žodžiai, kad didžiausias įvertinimas yra tai, jog šeimos renkasi šią gimnaziją, atskleidžia tikrąją vertę mokyklos, kuri nuolat ugdymo kelyje klausia: ar vaikai, baigę mokyklą, geba labiau įsipareigoti visuomenei, ar yra empatiški? Laikas nesustoja, tad nuo scenos skrido ir linkėjimai ateinančiam dešimtmečiui: įtraukti mokinius, šiuo metu esančius paraštėse, į mokyklos bendruomenę priimti migrantų šeimas, tėvams, vaikams ir mokytojams vieningai ,,žaisti“ vienoje komandoje ir branginti vieniems kitus.
Brangiausią žodį – AČIŪ – tarė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė. Vienas žodis, bet talpinantis padėką kūrusiems ir rėmusiems mokyklą, padėką dirbusiems ir dirbantiems bei padėką tėvams ir mokiniams, kurie renkasi šią išskirtinę mokyklą. Prisimindama šv. Marijos Eugenijos žodžius, visiems svečiams ir gimnazijos bendruomenei priminė, kad ,,svarbiausia yra būti tuo, kas esame, ir taip pilnai, kiek tik įmanoma“, nes ,,kiekvienas turi savo misiją šioje žemėje“.
Šį padėkos vakarą po bažnyčios skliautais skambėjo ne tik sveikinimai ir linkėjimai, bet ir gražiausi gimnazijos mokinių balsai. Vakaro kulminacija – Liudo Mikalausko ir dvyliktokės Miglės Magylaitės duetas, kuris atliko dainą ,,Dangus tau dovanojo aukštį“ iš Kipro Mašanausko miuziklo ,,Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. Pasitikėdami ir tikėdami, kad tikrai dangus gimnazijai dovanojo aukštį, šventėm kartu dainuodami vienu balsu antrojoje vakaro dalyje – Liudo Mikalausko koncerte, juk daina kuria bendrystę.
Dėkojame svečiams, priminusiems, kokie buvome ir kuo užaugome. Ir tikime, kad dar augsime!
Mokytoja Kristina Stučienė
