"Gyvenimas mums suteikia galimybę baigti augti, subręsti... gimti!"
Mes turime užbaigti savo pirmąjį gimimą statydami, atverdami kelius, įveikdami sunkumus ir formuodami savo likimą.
Mes visada esame genezėje... Žmogaus gyvenimas sukonstruotas ne tam, kad baigtųsi su mirtimi, bet tam, kad per mirtį būtų perkeistas."
- Leonardo Boffas
Senatvė yra Dievo dovana.
Suteikdamas senatvę, Dievas Tėvas duoda mums laiko pagilinti Jo pažinimą, artumą su Juo, dar giliau įžengti į Jo širdį ir atsiduoti Jam.
Tai laikas pasirengti su vaikų pasitikėjimu galutinai patikėti savo dvasią į Jo rankas.
Tačiau tai taip pat ir atsinaujinančio vaisingumo metas.
"Senatvėje jie dar duos vaisių", - sako psalmininkas (Ps 91, 15).
Iš nevaisingų Saros įsčių ir šimtamečio Abraomo kūno gimė išrinktoji tauta.
Iš Elzbietos ir senelio Zacharijo gimė Jonas Krikštytojas.
Net ir būdamas silpnas, pagyvenęs žmogus gali tapti išganymo istorijos įrankiu ir nuolankiai tarnaudamas bei melsdamasis vis dar gali prisidėti prie bendruomenės gerovės.
Pašvęstoji moteris
Pašvęstoji moteris net ir senatvėje nenustoja būti pašvęsta pasauliui -
mylėti pasaulį, užtarti, melstis už pasaulį.
Kaip Abraomas, užtariantis Sodomos ir Gomoros miestus (Pr 18, 16-33);
Mozė, maldomis palaikantis Izraelį, kovojantį su Amaleku (Iš 17, 8-16);
kanaanietė moteris, užtarianti Jėzų dėl savo dukters (Mt 15, 21-28);
atkaklioji našlė prieš neteisingą teisėją (Lk 18, 1-8);
arba Jeruzalės Bažnyčia, užtarianti Petrą (Apd 12, 5.12).
Melstis širdimi: "Tėve, teateinie Tavo karalystė!"
Motinos Marijos Eugenijos patarimai:
"Klausiate manęs, kaip pagyventi šventai?
Nenuilstamai įsipareigodami nukreipti žvilgsnį į Dievą...
Laikykite savo protą užimtą tikėjimo tiesomis, tai yra Jėzaus paslaptimis, Jo žodžiais, Jo kentėjimais.
Laikykite savo širdį pakeltą į dangų, kuris yra jūsų tėvynė ir kuriame jau dabar turite gyventi viltimi, Dievo vaikų ramybe; stengdamiesi būti geri, kaip Jis - visuomet geri, visame kame.
Galiausiai, kadangi fizinė senatvė yra ligų ir nuovargio metas, ištverkite juos su dieviškojo Avinėlio kantrybe, švelnumu ir paprastumu.
Tada jums atsitiks tai, ką sako apaštalas Paulius:
"Nors išorinis mūsų "aš" nyksta, bet vidinis "aš" diena iš dienos atsinaujina.
Dėl to senatvė tampa šventa, vedanti į šventą mirtį ir galiausiai į palaimingą amžinybę."
Senstančio religingo žmogaus malda
Brangiausiasis Viešpatie,
išmokyk mane maloningai senėti.
Padėk man suprasti, kad mano bendruomenė manęs neskriaudžia, kai pamažu atima atsakomybę, kai, regis, nebeieško mano nuomonės.
Išlaisvink mane nuo išdidumo dėl visos išminties, kurios išmokau.
Išlaisvink mane nuo iliuzijos, kad esu nepakeičiamas.
Padėk man, kad palaipsniui atsiplėšdamas nuo žemiškųjų dalykų suprasčiau laiko dėsnio prasmę.
Išmokyk mane darbų ir darbininkų kaitoje įžvelgti nuostabią nuolatinio gyvenimo atsinaujinimo, kurį skatina Tavo Apvaizda, išraišką.
Ir prašau Tave, Viešpatie, leisk man vis dar būti naudingam - prisidėti prie pasaulio savo optimizmu, prisidėti savo maldomis prie džiaugsmingo užsidegimo ir drąsos tų, kurie dabar eina prie vairo.
Tegul dabar mano gyvenimo būdas tampa nuolankiu ir taikiu ryšiu su besikeičiančiu pasauliu, neliejant ašarų dėl praeities ir paverčiant savo žmogiškąją kančią atgailos dovana visiems mano broliams ir seserims.
Tegul mano pasitraukimas iš veiklos lauko būna paprastas ir natūralus, kaip švytintis saulėlydis, kupinas meilės.
Viešpatie, atleisk man, jei tik dabar, savo tyloje, pradedu suvokti, kaip stipriai Tu mane myli, kaip stipriai man padėjai.
Ir dabar, pagaliau, aiškiai suprantu džiaugsmingą likimą, kurį Tu man parengei, vadovaudamas mano žingsniams nuo pat pirmos mano gyvenimo dienos.
Viešpatie, išmokyk mane pasenti... kaip tik taip.
S. Egle Sepulcri
Quadraro bendruomenė - Roma
Europos provincija
